vaikėgalis

vaikė́galis sm. (1) J žr. vaikigalis: Ne tokiam vaikėgaliuo sunkų darbą dirbti Ll. Tie vaikė́galiai liuob neves mergikių, mergas [šokdins] End. Vaikėgalį (našlaitį) reikia priglausti K.Bor.